...

RMC

Centrinė g. 58, Ramučiai, LT-54464 Kauno rajonas
+370 650 61514

info@rmc.lt

Registracija Vizitui

TYRIMŲ PROGRAMOS

Pagrindinis / Paslaugos / Tyrimų programos

Ramučių Medicinos Centro komanda siekia rūpintis jūsų sveikata ir gerove. Mūsų pranašumas – klinikoje esanti moderni laboratorija, kurioje atliekami tyrimai užtikrina greitus rezultatus, tikslią diagnozę ir veiksmingą gydymą.

MOTERŲ IŠTYRIMO PROGRAMOS

Pirminė ištyrimo programa moterims

Siūlome rinktis iš trijų profilaktinio ištyrimo programų, kurios gali įspėti apie svarbius organizmo pokyčius. Programos pasirinkimas priklauso nuo moters savijautos, rizikos veiksnių ir asmeninių galimybių.

 

Pirminę ištyrimo programą moterims sudaro tik patys svarbiausi laboratoriniai tyrimai. Paėmus kraujo atliekama 15 tyrimų – įvertinama skydliaukės, kasos, inkstų veikla, cholesterolio dalių, trigliceridų ir cukraus kiekis.

 

Vidutinė ištyrimo programa moterims sudaryta iš dažniausiai skiriamų pačių svarbiausių 26 laboratorinių tyrimų. Ištiriama: kraujo ląstelės, šlapimo sudėtis, kepenų fermentai, inkstų funkcijos rodikliai, cholesterolio dalių, trigliceridų ir cukraus kiekis, uždegimo rodiklis, pagrindiniai elektrolitai, skydliaukės hormonai ir vitamino D kiekis.

 

Išplėstinę ištyrimo programą pasirenka moterys, jaučiančios poreikį išsitirti „visą organizmą“. Ši programa išsiskiria labai plačiu laboratorinių tyrimų spektru. Ištiriama: kraujo ląstelės, šlapimo sudėtis, kepenų fermentai, inkstų funkcijos rodikliai, kraujo riebalai ir cukrus, uždegimo rodikliai, pagrindiniai elektrolitai, skydliaukės hormonai, vitaminas D. Atliekami ne tik patys svarbiausi ir dažniausiai skiriami laboratoriniai tyrimai, bet ir retesni – įvertinantieji širdies kraujagyslių sistemos būklę, kai kurie vėžiniai žymenys ir kt.

 

Pirminę ištyrimo programą moterims verta rinktis net ir tuomet, kai jaučiatės puikiai, bent kartą per metus nuo 16–18 metų amžiaus. Išsitirti siūlome išsamiau ne tik profilaktiškai, bet ir pajutus bendrą silpnumą, nepaaiškinamą nuovargį, kitus nekonkrečius sveikatos sutrikimo požymius. Taip pat reikia įvertinti, ar artimi giminaičiai nesirgo (neserga) sunkiomis ligomis, darbo rizikos veiksnius, ilgalaikio streso neigiamą poveikį, didesnę geležies stokos, skydliaukės hormonų gamybos sutrikimo riziką ir kt.

 

Ypač savo sveikata susirūpinkite sulaukusios menopauzės laikotarpio – sumažėjus estrogenų, įvykus kitiems organizmo pokyčiams gali augti ligų rizika. Taip pat daugiau dėmesio sveikatai skirkite nėštumo, ponėštuminiu laikotarpiais.

 

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje dažniausios moterų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, virškinimo sistemos susirgimai.

 

Tyrimai:

  1. Aterogeniškumo indeksas
  2. Amilazė
  3. Alanino aminotransferazė (ALT)
  4. Aspartato aminotransferazė (AST)
  5. Bendras hematologinis tyrimas
  6. Bilirubinas, bendrasis
  7. Bilirubinas, tiesioginis
  8. Cholesterolis
  9. DTL cholesterolis
  10. MTL cholesterolis
  11. Ne DTL cholesterolis
  12. Gliukozė
  13. Glomerulų filtracijos greitis eGFR (CKD-EPI)
  14. Kreatininas
  15. Laisvas tiroksinas (FT4)
  16. Šlapalas
  17. Tirotropinas (TTH, TSH)
  18. Triacilgliceroliai

Vidutinė ištyrimo programa moterims

Siūlome rinktis iš trijų profilaktinio ištyrimo programų, kurios gali įspėti apie svarbius organizmo pokyčius. Programos pasirinkimas priklauso nuo moters savijautos, rizikos veiksnių ir asmeninių galimybių.

 

Pirminę ištyrimo programą moterims sudaro tik patys svarbiausi laboratoriniai tyrimai. Paėmus kraujo atliekama 15 tyrimų – įvertinama skydliaukės, kasos, inkstų veikla, cholesterolio dalių, trigliceridų ir cukraus kiekis.

 

Vidutinė ištyrimo programa moterims sudaryta iš dažniausiai skiriamų pačių svarbiausių 26 laboratorinių tyrimų. Ištiriama: kraujo ląstelės, šlapimo sudėtis, kepenų fermentai, inkstų funkcijos rodikliai, cholesterolio dalių, trigliceridų ir cukraus kiekis, uždegimo rodiklis, pagrindiniai elektrolitai, skydliaukės hormonai ir vitamino D kiekis.

 

Išplėstinę ištyrimo programą pasirenka moterys, jaučiančios poreikį išsitirti „visą organizmą“. Ši programa išsiskiria labai plačiu laboratorinių tyrimų spektru. Ištiriama: kraujo ląstelės, šlapimo sudėtis, kepenų fermentai, inkstų funkcijos rodikliai, kraujo riebalai ir cukrus, uždegimo rodikliai, pagrindiniai elektrolitai, skydliaukės hormonai, vitaminas D. Atliekami ne tik patys svarbiausi ir dažniausiai skiriami laboratoriniai tyrimai, bet ir retesni – įvertinantieji širdies kraujagyslių sistemos būklę, kai kurie vėžiniai žymenys ir kt.

 

Pirminę ištyrimo programą moterims verta rinktis net ir tuomet, kai jaučiatės puikiai, bent kartą per metus nuo 16–18 metų amžiaus. Išsitirti siūlome išsamiau ne tik profilaktiškai, bet ir pajutus bendrą silpnumą, nepaaiškinamą nuovargį, kitus nekonkrečius sveikatos sutrikimo požymius. Taip pat reikia įvertinti, ar artimi giminaičiai nesirgo (neserga) sunkiomis ligomis, darbo rizikos veiksnius, ilgalaikio streso neigiamą poveikį, didesnę geležies stokos, skydliaukės hormonų gamybos sutrikimo riziką ir kt.

 

Ypač savo sveikata susirūpinkite sulaukusios menopauzės laikotarpio – sumažėjus estrogenų, įvykus kitiems organizmo pokyčiams gali augti ligų rizika. Taip pat daugiau dėmesio sveikatai skirkite nėštumo, ponėštuminiu laikotarpiais.

 

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje dažniausios moterų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, virškinimo sistemos susirgimai.

 

Tyrimai

  1. Alanino aminotransferazė (ALT)
  2. Amilazė
  3. Aspartato aminotransferazė (AST)
  4. Aterogeniškumo indeksas
  5. Bendrasis baltymas
  6. Bendras hematologinis tyrimas
  7. Bilirubinas, bendrasis
  8. Bilirubinas, tiesioginis
  9. Chloridai
  10. Cholesterolis
  11. DTL cholesterolis
  12. C reaktyvus baltymas (CRB)
  13. Gama gliutamiltransferazė (GGT)
  14. Gliukozė
  15. Glomerulų filtracijos greitis eGFR (CKD-EPI)
  16. Juostelinis šlapimo tyrimas
  17. Kalcis
  18. Kalis
  19. Kraujo citomorfologinis tyrimas
  20. Kreatininas
  21. Laisvasis tiroksinas (LT4)
  22. MTL Cholesterolis
  23. Natris
  24. Ne DTL cholesterolis
  25. Šlapalas
  26. Šlapimo rūgštis
  27. Tirotropinas (TTH)
  28. Triacilgliceroliai
  29. Vitaminas D

Išplėstinė ištyrimo programa moterims

Siūlome rinktis iš trijų profilaktinio ištyrimo programų, kurios gali įspėti apie svarbius organizmo pokyčius. Programos pasirinkimas priklauso nuo moters savijautos, rizikos veiksnių ir asmeninių galimybių.

 

Pirminę ištyrimo programą moterims sudaro tik patys svarbiausi laboratoriniai tyrimai. Paėmus kraujo atliekama 15 tyrimų – įvertinama skydliaukės, kasos, inkstų veikla, cholesterolio dalių, trigliceridų ir cukraus kiekis.

 

Vidutinė ištyrimo programa moterims sudaryta iš dažniausiai skiriamų pačių svarbiausių 26 laboratorinių tyrimų. Ištiriama: kraujo ląstelės, šlapimo sudėtis, kepenų fermentai, inkstų funkcijos rodikliai, cholesterolio dalių, trigliceridų ir cukraus kiekis, uždegimo rodiklis, pagrindiniai elektrolitai, skydliaukės hormonai ir vitamino D kiekis.

 

Išplėstinę ištyrimo programą pasirenka moterys, jaučiančios poreikį išsitirti „visą organizmą“. Ši programa išsiskiria labai plačiu laboratorinių tyrimų spektru. Ištiriama: kraujo ląstelės, šlapimo sudėtis, kepenų fermentai, inkstų funkcijos rodikliai, kraujo riebalai ir cukrus, uždegimo rodikliai, pagrindiniai elektrolitai, skydliaukės hormonai, vitaminas D. Atliekami ne tik patys svarbiausi ir dažniausiai skiriami laboratoriniai tyrimai, bet ir retesni – įvertinantieji širdies kraujagyslių sistemos būklę, kai kurie vėžiniai žymenys ir kt.

 

Pirminę ištyrimo programą moterims verta rinktis net ir tuomet, kai jaučiatės puikiai, bent kartą per metus nuo 16–18 metų amžiaus. Išsitirti siūlome išsamiau ne tik profilaktiškai, bet ir pajutus bendrą silpnumą, nepaaiškinamą nuovargį, kitus nekonkrečius sveikatos sutrikimo požymius. Taip pat reikia įvertinti, ar artimi giminaičiai nesirgo (neserga) sunkiomis ligomis, darbo rizikos veiksnius, ilgalaikio streso neigiamą poveikį, didesnę geležies stokos, skydliaukės hormonų gamybos sutrikimo riziką ir kt.

 

Ypač savo sveikata susirūpinkite sulaukusios menopauzės laikotarpio – sumažėjus estrogenų, įvykus kitiems organizmo pokyčiams gali augti ligų rizika. Taip pat daugiau dėmesio sveikatai skirkite nėštumo, ponėštuminiu laikotarpiais.

 

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje dažniausios moterų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, virškinimo sistemos susirgimai.

 

Tyrimai:

  1. Alanino aminotransferazė (ALT)
  2. Amilazė
  3. Aspartato aminotransferazė (AST)
  4. Aterogeniškumo indeksas
  5. Bendras hematologinis tyrimas
  6. Bendrasis baltymas
  7. Bilirubinas, bendrasis
  8. Bilirubinas, tiesioginis
  9. Cholesterolis
  10. C reaktyvus baltymas (CRB)
  11. CRB didelio jautrumo metodu
  12. DTL cholesterolis
  13. Feritinas
  14. Gama gliutamiltransferazė (GGT)
  15. Gliukozė
  16. Glomerulų filtracijos greitis eGFR (CKD-EPI)
  17. Homocisteinas
  18. Juostelinis šlapimo tyrimas
  19. Kalcis
  20. Kalis
  21. Karcinoembrioninis antigenas (CEA)
  22. Kraujo citomorfologinis tyrimas
  23. Kreatininas
  24. Laisvasis tiroksinas (LT4)
  25. Magnis
  26. MTL cholesterolis
  27. Natris
  28. Ne DTL cholesterolis
  29. Šlapalas
  30. Šlapimo rūgštis
  31. Tirotropinas (TTH)
  32. Triacilgliceroliai
  33. Vėžio žymuo CA 125
  34. Vėžio žymuo CA 15-3
  35. Vėžio žymuo CA 19-9
  36. Vitaminas D

Moters hormonų programa

Tarsi „amerikietiški kalneliai“ – taip dažniausiai nusakoma moters būsenos kaita, kai sutrinka jos hormonų gamyba. Nuo jų darbo priklauso moters nuotaika, išvaizda, miegas, seksualinis elgesys, reprodukcinis ciklas ir kt. Todėl nereikia stebėtis, kad staiga kyla priešiškų emocijų banga, o po akimirkos norisi visus apkabinti, jog netikėtai pradeda augti svoris ar padidėja kūno plaukuotumas, užvaldo lėtinis nuovargis ar depresija ir pan.

 

Moteriai labai svarbu išsiaiškinti, kaip dirba jos hormonai. Tuomet galima iš esmės pagerinti savo gyvenimo kokybę: išmokti tinkamai reaguoti į būsenos pasikeitimus, o prireikus kreiptis pagalbos į medikus.

 

Atsakyti į šiuos klausimus gali padėti moters hormonų ištyrimo programa, kuri paėmus kraujo leidžia įvertinti lytinių, smegenų liaukos (hipofizės), skydliaukės hormonų, lytinius hormonus surišančio baltymo (globulino) rodiklius.

 

Moters hormonų darbas gali išsiderinti dėl daugybės priežasčių: paveldimumo, gaminančių hormonus organų veiklos sutrikimų, nėštumo, gimdymo, menopauzės, lytinės brandos metu, po ginekologinių operacijų, smegenų traumos, infekcijų, hormoninių preparatų vartojimo, streso, nekokybiško maisto, miego stygiaus, nuolatinio pervargimo ir kt.

 

Tyrimai:

  1. Estradiolis
  2. Folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH)
  3. Laisvasis tiroksinas (LT4)
  4. Lytinius hormonus sujungiantis globulinas (SHBG)
  5. Liuteinizuojantis hormonas (LH)
  6. Prolaktinas
  7. Testosteronas
  8. Tirotropinas (TTH)

Policistinio kiaušidžių sindromo ištyrimo programa

Policistinių kiaušidžių sindromas gana dažna vaisingo amžiaus moterų liga, kuria sergant padaugėja vyriškųjų lytinių hormonų, o moteriškųjų sumažėja, sutrinka mėnesinių ciklas, nepavyksta pastoti, ryškėja „vyriškas“ plaukuotumas, nevaldomai auga svoris, silpnėja ir retėja plaukai, riebėja oda, ir kt.

 

Šią ligą sudėtinga atpažinti. Ją diagnozuoti gali padėti policistinių kiaušidžių sindromo ištyrimo programa. Paėmus kraujo ištiriami lytiniai hormonai, nustatomi juos surišančio baltymo (globulino) rodikliai.

 

Jeigu policistinių kiaušidžių sindromo neskubama gydyti, gali pasireikšti komplikacijos: nutukimas cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, kai kurios onkologinės ligos, depresija ir kt. Šios ligos priežastys iki galo neaiškios. Manoma, kad policistinių kiaušidžių sindromo riziką didina paveldimumas, vyriškų lytinių hormonų ar insulino kiekių perteklius, gaminančių hormonus organų sutrikimas, viršsvoris, stresas, didelis fizinis krūvis ir kt.

 

Tyrimai:

  1. Folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH)
  2. Lytinius hormonus sujungiantis globulinas (SHBG)
  3. Liuteinizuojantis hormonas (LH)
  4. Testosteronas

Priešvėžinė moterų ištyrimo programa

Dabar sunku rasti šeimą, kurios giminės nebūtų palietusi klastingasis vėžys. Mokslininkai pateikia liūdną prognozę: ateityje piktybiniai navikai gali tapti dažniausia mirties priežastimi.

 

Būtina žinoti, kad vėžiui išsivystyti (atsirasti, progresuoti, augti) dažniausiai prireikia nemažai laiko. Daugiau nei pusė visų onkologinių susirgimų Lietuvoje diagnozuojama vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms.

 

Todėl labai svarbu kuo efektyviau panaudoti šiuolaikines diagnostikos technologijas. Jos leidžia itin anksti pastebėti bet kokį sunkų susirgimą. Tuomet pacientas turi daugiau galimybių pasveikti arba gerokai pratęsti savo gyvenimą. Vienas iš onkologinių ligų diagnostikoje naudojamų metodų – vėžio žymenų ištyrimas paėmus kraujo.

 

Priešvėžinė moterų ištyrimo programa

 

Ištiriami krūties, kiaušidžių, gimdos, kasos vėžio žymenys.

 

Priešvėžinė kiaušidžių ir gimdos ištyrimo programa

 

Programa sudaryta iš pagrindinių vėžio žymenų, kurių kiekiai didėja sergant kiaušidžių ar gimdos vėžiu.

 

Priešvėžinė išplėstinė kiaušidžių ir gimdos ištyrimo programa

 

Programą sudaro vėžio žymenys, dažniausiai padidėjantys sergant kiaušidžių bei gimdos vėžiu.

 

Kaip teigia Amerikos vėžio draugija, kiaušidžių vėžys sudaro 6 proc. visų moterų susirgimų vėžiu. Juo serga daugiausia vyresnės negu 50 metų amžiaus moterys. Kiaušidžių vėžys dažniausiai nesukelia aiškių fizinių simptomų, kol neišplinta į pilvą ar dar toliau. Jei liga aptinkama ankstyvoje stadijoje, išgyvenimo rodiklis siekia 90 proc. Penkerių metų išgyvenimo rodiklis moterims su pažengusiu kiaušidžių vėžiu – nuo 15 iki 20 proc.

 

Gimdos vėžys daugumai pacienčių diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje, nes moteris pastebi kraujavimą ar kraujingas išskyras iš lyties organų tarp menstruacijų ar menopauzės metu, todėl kreipiasi į gydytoją. Kai navikas neišplitęs, vėžys sėkmingai gydomas chirurginiu būdu.

 

Viena pavojingiausių onkologinių ligų – kasos vėžys. Dažniausiai jis diagnozuojamas tik vėlyvose stadijose, nes iš pradžių ligonis nejaučia simptomų. Kai prasideda skausmas, pagelsta oda, staiga krenta svoris ir kt., vėžys jau būna išplitęs. Todėl sergančiųjų šia liga išgyvenamumas mažiausias iš visų vėžio rūšių. Kasos vėžiu dažniau serga vyrai. Rizika tapti jo auka didėja sulaukus 50 metų amžiaus.

 

Tyrimai:

  1. Karcinoembrioninis antigenas (CEA)
  2. ROMA indeksas
  3. Vėžio žymuo CA 125
  4. Vėžio žymuo CA 15-3
  5. Vėžio žymuo CA 19-9
  6. Žmogaus epididymio baltymas 4 (HE-4)

Priešvėžinė kiaušidžių ir gimdos ištyrimo programa

Dabar sunku rasti šeimą, kurios giminės nebūtų palietusi klastingasis vėžys. Mokslininkai pateikia liūdną prognozę: ateityje piktybiniai navikai gali tapti dažniausia mirties priežastimi.

 

Būtina žinoti, kad vėžiui išsivystyti (atsirasti, progresuoti, augti) dažniausiai prireikia nemažai laiko. Daugiau nei pusė visų onkologinių susirgimų Lietuvoje diagnozuojama vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms.

 

Todėl labai svarbu kuo efektyviau panaudoti šiuolaikines diagnostikos technologijas. Jos leidžia itin anksti pastebėti bet kokį sunkų susirgimą. Tuomet pacientas turi daugiau galimybių pasveikti arba gerokai pratęsti savo gyvenimą. Vienas iš onkologinių ligų diagnostikoje naudojamų metodų – vėžio žymenų ištyrimas paėmus kraujo.

 

Priešvėžinė moterų ištyrimo programa

 

Ištiriami krūties, kiaušidžių, gimdos, kasos vėžio žymenys.

 

Priešvėžinė kiaušidžių ir gimdos ištyrimo programa

 

Programa sudaryta iš pagrindinių vėžio žymenų, kurių kiekiai didėja sergant kiaušidžių ar gimdos vėžiu.

 

Priešvėžinė išplėstinė kiaušidžių ir gimdos ištyrimo programa

 

Programą sudaro vėžio žymenys, dažniausiai padidėjantys sergant kiaušidžių bei gimdos vėžiu.

 

Kaip teigia Amerikos vėžio draugija, kiaušidžių vėžys sudaro 6 proc. visų moterų susirgimų vėžiu. Juo serga daugiausia vyresnės negu 50 metų amžiaus moterys. Kiaušidžių vėžys dažniausiai nesukelia aiškių fizinių simptomų, kol neišplinta į pilvą ar dar toliau. Jei liga aptinkama ankstyvoje stadijoje, išgyvenimo rodiklis siekia 90 proc. Penkerių metų išgyvenimo rodiklis moterims su pažengusiu kiaušidžių vėžiu – nuo 15 iki 20 proc.

 

Gimdos vėžys daugumai pacienčių diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje, nes moteris pastebi kraujavimą ar kraujingas išskyras iš lyties organų tarp menstruacijų ar menopauzės metu, todėl kreipiasi į gydytoją. Kai navikas neišplitęs, vėžys sėkmingai gydomas chirurginiu būdu.

 

Viena pavojingiausių onkologinių ligų – kasos vėžys. Dažniausiai jis diagnozuojamas tik vėlyvose stadijose, nes iš pradžių ligonis nejaučia simptomų. Kai prasideda skausmas, pagelsta oda, staiga krenta svoris ir kt., vėžys jau būna išplitęs. Todėl sergančiųjų šia liga išgyvenamumas mažiausias iš visų vėžio rūšių. Kasos vėžiu dažniau serga vyrai. Rizika tapti jo auka didėja sulaukus 50 metų amžiaus.

 

Tyrimai:

  1. Karcinoembrioninis antigenas (CEA)
  2. ROMA indeksas
  3. Vėžio žymuo CA 125
  4. Vėžio žymuo CA 19-9
  5. Žmogaus epididymio baltymas 4 (HE-4)

Priešvėžinė išplėstinė kiaušidžių ir gimdos ištyrimo programa

Dabar sunku rasti šeimą, kurios giminės nebūtų palietusi klastingasis vėžys. Mokslininkai pateikia liūdną prognozę: ateityje piktybiniai navikai gali tapti dažniausia mirties priežastimi.

 

Būtina žinoti, kad vėžiui išsivystyti (atsirasti, progresuoti, augti) dažniausiai prireikia nemažai laiko. Daugiau nei pusė visų onkologinių susirgimų Lietuvoje diagnozuojama vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms.

 

Todėl labai svarbu kuo efektyviau panaudoti šiuolaikines diagnostikos technologijas. Jos leidžia itin anksti pastebėti bet kokį sunkų susirgimą. Tuomet pacientas turi daugiau galimybių pasveikti arba gerokai pratęsti savo gyvenimą. Vienas iš onkologinių ligų diagnostikoje naudojamų metodų – vėžio žymenų ištyrimas paėmus kraujo.

 

Priešvėžinė moterų ištyrimo programa

 

Ištiriami krūties, kiaušidžių, gimdos, kasos vėžio žymenys.

 

Priešvėžinė kiaušidžių ir gimdos ištyrimo programa

 

Programa sudaryta iš pagrindinių vėžio žymenų, kurių kiekiai didėja sergant kiaušidžių ar gimdos vėžiu.

 

Priešvėžinė išplėstinė kiaušidžių ir gimdos ištyrimo programa

 

Programą sudaro vėžio žymenys, dažniausiai padidėjantys sergant kiaušidžių bei gimdos vėžiu.

 

Kaip teigia Amerikos vėžio draugija, kiaušidžių vėžys sudaro 6 proc. visų moterų susirgimų vėžiu. Juo serga daugiausia vyresnės negu 50 metų amžiaus moterys. Kiaušidžių vėžys dažniausiai nesukelia aiškių fizinių simptomų, kol neišplinta į pilvą ar dar toliau. Jei liga aptinkama ankstyvoje stadijoje, išgyvenimo rodiklis siekia 90 proc. Penkerių metų išgyvenimo rodiklis moterims su pažengusiu kiaušidžių vėžiu – nuo 15 iki 20 proc.

 

Gimdos vėžys daugumai pacienčių diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje, nes moteris pastebi kraujavimą ar kraujingas išskyras iš lyties organų tarp menstruacijų ar menopauzės metu, todėl kreipiasi į gydytoją. Kai navikas neišplitęs, vėžys sėkmingai gydomas chirurginiu būdu.

 

Viena pavojingiausių onkologinių ligų – kasos vėžys. Dažniausiai jis diagnozuojamas tik vėlyvose stadijose, nes iš pradžių ligonis nejaučia simptomų. Kai prasideda skausmas, pagelsta oda, staiga krenta svoris ir kt., vėžys jau būna išplitęs. Todėl sergančiųjų šia liga išgyvenamumas mažiausias iš visų vėžio rūšių. Kasos vėžiu dažniau serga vyrai. Rizika tapti jo auka didėja sulaukus 50 metų amžiaus.

 

Tyrimai:

  1. Alfa fetoproteinas (AFP)
  2. Chorioninis gonadotropinas (HCG)
  3. Karcinoembrioninis antigenas (CEA)
  4. ROMA indeksas
  5. Vėžio žymuo CA 125
  6. Vėžio žymuo CA 19-9
  7. Žmogaus epididymio baltymas 4 (HE-4)

TORCH infekcijų programa (planuojant nėštumą)

Raudonukė, toksoplazmozė ir citomegalo viruso (CMV) sukelta infekcija – būtinai išsitirkite, ar turite imunitetą šioms ligoms, jei norite smarkai nerizikuoti savo kūdikio sveikata. Tai galima padaryti vienu metu paėmus kraujo ir pasinaudojus TORCH infekcijų programa.

 

Ypač pavojinga nėščiajai susirgti raudonuke pirmąjį nėštumo trimestrą – beveik 98 proc. tikimybė, kad kūdikis gims su širdies, smegenų apsigimimais, akli ar kurti, dažnai įvyksta persileidimai.

 

Sunkiausi padariniai kūdikio gali laukti tuomet, kai motina toksoplazmoze užsikrečia ankstyvoje nėštumo stadijoje. Ligos padariniai daugeliu atvejų gali išryškėti vaikystėje ar paauglystėje. Pavojus vaisiui užsikrėsti būna ir tuomet, kai moteris suserga ūmia toksoplazmoze likus 3 mėnesiams iki nėštumo. Ne kiekviena nėščioji, susirgusi ūmia toksoplazmoze, perduoda infekciją kūdikiui.

 

CMV infekcija nėščioji gali užkrėsti savo kūdikį dažniausiai pirmoje nėštumo pusėje – didesnė rizika, jeigu moteris pirmą kartą susiduria su šiuo virusu. Naujagimių CMV infekcija išryškėja per kelias dienas nuo gimimo: gali pagelsti kūnas, padidėti kepenys ir blužnis, išberti kūną, sumažėti atsakingų už krešėjimą kraujo ląstelių. Be to, pažeidžiama centrinė nervų sistema. Per gimdą virusą perduoda apie 1 proc. moterų, užsikrėtusių iki pastojimo. Galimas ir pogimdyvinis CMV infekcijos perdavimas, pavyzdžiui, per motinos pieną.

 

Raudonukės užkratas plinta oro lašiniu būdu, šaltinis – sergantieji šia liga. Kartais ligoniai raudonuke perserga patys to neįtardami. Toksoplazmoze užsikrečiama valgant nepakankamai termiškai apdorotą mėsą, neplautas daržoves, uogas ar vaisius, geriant užterštą vandenį ar pieną. CMV užsikrečiama per kraują, šlapimą, seiles, motinos pieną, ašaras, lytiniu keliu.

 

Tyrimai:

  1. IgG klasės antikūnai prieš citomegalo virusą (CMV IgG)
  2. IgG klasės antikūnai prieš raudonukės virusą (RUBV IgG)
  3. IgG klasės antikūnai prieš Toxoplasma gondii (T gondii IgG)

VYRŲ IŠTYRIMO PROGRAMOS

Pirminė ištyrimo programa vyrams

Siūlome rinktis iš trijų profilaktinio ištyrimo programų, kurios gali įspėti apie svarbius organizmo pokyčius. Programos pasirinkimas priklauso nuo vyro savijautos, rizikos sveikatai veiksnių ir asmeninių galimybių.

 

Pirminėje ištyrimo programoje vyrams – tik patys svarbiausi laboratoriniai tyrimai. Paėmus kraujo atliekama 14 tyrimų – įvertinama kasos, inkstų veikla, cholesterolio dalių, trigliceridų ir cukraus kiekis. Taip pat ištiriamas prostatos vėžio žymuo.

 

Vidutinė ištyrimo programa vyrams sudaryta iš dažniausiai skiriamų pačių svarbiausių 24 laboratorinių tyrimų. Ištiriama: kraujo ląstelės, šlapimo sudėtis, kepenų fermentai, inkstų funkcijos rodikliai, cholesterolio dalių, trigliceridų ir cukraus kiekis, uždegimo rodikliai, pagrindiniai elektrolitai, prostatos vėžio žymuo ir vitaminas D kiekis.

 

Išplėstinę ištyrimo programą pasirenka vyrai, norintiems ištirti „visą organizmą“. Ši programa išsiskiria itin plačiu laboratorinių tyrimų spektru. Ištiriama: kraujo ląstelės, šlapimo sudėtis, kepenų fermentai, inkstų funkcijos rodikliai, cholesterolio dalių, trigliceridų ir cukraus kiekis, uždegimo rodikliai, pagrindiniai elektrolitai, prostatos vėžio žymenys, vitaminas D. Programa taip pat apima retesnius kraujo tyrimus, skirtus įvertinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, kai kuriuos vėžinius žymenis ir kt.

 

Startinio ištyrimo programą vyrams siūloma rinktis sulaukus pilnametystės. Išsitirti siūloma išsamiau ne tik profilaktiškai, bet ir pajutus bendrą silpnumą, nepaaiškinamą nuovargį, erekcijos sutrikimą, kitus nekonkrečius sveikatos sutrikimo požymius. Taip pat reikia įvertinti, ar artimi giminaičiai nesirgo (neserga) prostatos vėžiu, darbo rizikos veiksnius, ilgalaikio streso neigiamą poveikį ir kt.

 

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje dažniausiai vyrai miršta dėl kraujotakos sistemos ligų ir piktybinių navikų. Laiku pakeitus kai kuriuos gyvenimo būdo įpročius susirgimų riziką galima žymiai sumažinti.

 

Tyrimai:

  1. Alanino aminotransferazė (ALT)
  2. Amilazė
  3. Aspartato aminotransferazė (AST)
  4. Aterogeniškumo indeksas
  5. Bendras hematologinis tyrimas
  6. Bilirubinas, bendrasis
  7. Bilirubinas, tiesioginis
  8. Cholesterolis
  9. DTL cholesterolis
  10. Gliukozė
  11. Glomerulų filtracijos greitis eGFR (CKD-EPI)
  12. Kreatininas
  13. MTL cholesterolis
  14. Ne DTL cholesterolis
  15. Prostatos specifinis antigenas (PSA)
  16. Šlapalas
  17. Triacilgliceroliai

Vidutinė ištyrimo programa vyrams

Siūlome rinktis iš trijų profilaktinio ištyrimo programų, kurios gali įspėti apie svarbius organizmo pokyčius. Programos pasirinkimas priklauso nuo vyro savijautos, rizikos sveikatai veiksnių ir asmeninių galimybių.

 

Pirminėje ištyrimo programoje vyrams – tik patys svarbiausi laboratoriniai tyrimai. Paėmus kraujo atliekama 14 tyrimų – įvertinama kasos, inkstų veikla, cholesterolio dalių, trigliceridų ir cukraus kiekis. Taip pat ištiriamas prostatos vėžio žymuo.

 

Vidutinė ištyrimo programa vyrams sudaryta iš dažniausiai skiriamų pačių svarbiausių 24 laboratorinių tyrimų. Ištiriama: kraujo ląstelės, šlapimo sudėtis, kepenų fermentai, inkstų funkcijos rodikliai, cholesterolio dalių, trigliceridų ir cukraus kiekis, uždegimo rodikliai, pagrindiniai elektrolitai, prostatos vėžio žymuo ir vitaminas D kiekis.

 

Išplėstinę ištyrimo programą pasirenka vyrai, norintiems ištirti „visą organizmą“. Ši programa išsiskiria itin plačiu laboratorinių tyrimų spektru. Ištiriama: kraujo ląstelės, šlapimo sudėtis, kepenų fermentai, inkstų funkcijos rodikliai, cholesterolio dalių, trigliceridų ir cukraus kiekis, uždegimo rodikliai, pagrindiniai elektrolitai, prostatos vėžio žymenys, vitaminas D. Programa taip pat apima retesnius kraujo tyrimus, skirtus įvertinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, kai kuriuos vėžinius žymenis ir kt.

 

Startinio ištyrimo programą vyrams siūloma rinktis sulaukus pilnametystės. Išsitirti siūloma išsamiau ne tik profilaktiškai, bet ir pajutus bendrą silpnumą, nepaaiškinamą nuovargį, erekcijos sutrikimą, kitus nekonkrečius sveikatos sutrikimo požymius. Taip pat reikia įvertinti, ar artimi giminaičiai nesirgo (neserga) prostatos vėžiu, darbo rizikos veiksnius, ilgalaikio streso neigiamą poveikį ir kt.

 

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje dažniausiai vyrai miršta dėl kraujotakos sistemos ligų ir piktybinių navikų. Laiku pakeitus kai kuriuos gyvenimo būdo įpročius susirgimų riziką galima žymiai sumažinti.

 

Tyrimai:

  1. Alanino aminotransferazė (ALT)
  2. Amilazė
  3. Aspartato aminotransferazė (AST)
  4. Aterogeniškumo indeksas
  5. Bendras hematologinis tyrimas
  6. Bendrasis baltymas
  7. Bilirubinas, bendrasis
  8. Bilirubinas, tiesioginis
  9. Chloridai
  10. Cholesterolis
  11. DTL cholesterolis
  12. C reaktyvus baltymas (CRB)
  13. Gama gliutamiltransferazė (GGT)
  14. Gliukozė
  15. Glomerulų filtracijos greitis eGFR (CKD-EPI)
  16. Juostelinis šlapimo tyrimas
  17. Kalcis
  18. Kalis
  19. Kraujo citomorfologinis tyrimas
  20. Kreatininas
  21. MTL Cholesterolis
  22. Natris
  23. Ne DTL cholesterolis
  24. Prostatos specifinis antigenas (PSA)
  25. Šlapalas
  26. Šlapimo rūgštis
  27. Triacilgliceroliai
  28. Vitaminas D

Išplėstinė ištyrimo programa vyrams

Siūlome rinktis iš trijų profilaktinio ištyrimo programų, kurios gali įspėti apie svarbius organizmo pokyčius. Programos pasirinkimas priklauso nuo vyro savijautos, rizikos sveikatai veiksnių ir asmeninių galimybių.

 

Pirminėje ištyrimo programoje vyrams – tik patys svarbiausi laboratoriniai tyrimai. Paėmus kraujo atliekama 14 tyrimų – įvertinama kasos, inkstų veikla, cholesterolio dalių, trigliceridų ir cukraus kiekis. Taip pat ištiriamas prostatos vėžio žymuo.

 

Vidutinė ištyrimo programa vyrams sudaryta iš dažniausiai skiriamų pačių svarbiausių 24 laboratorinių tyrimų. Ištiriama: kraujo ląstelės, šlapimo sudėtis, kepenų fermentai, inkstų funkcijos rodikliai, cholesterolio dalių, trigliceridų ir cukraus kiekis, uždegimo rodikliai, pagrindiniai elektrolitai, prostatos vėžio žymuo ir vitaminas D kiekis.

 

Išplėstinę ištyrimo programą pasirenka vyrai, norintiems ištirti „visą organizmą“. Ši programa išsiskiria itin plačiu laboratorinių tyrimų spektru. Ištiriama: kraujo ląstelės, šlapimo sudėtis, kepenų fermentai, inkstų funkcijos rodikliai, cholesterolio dalių, trigliceridų ir cukraus kiekis, uždegimo rodikliai, pagrindiniai elektrolitai, prostatos vėžio žymenys, vitaminas D. Programa taip pat apima retesnius kraujo tyrimus, skirtus įvertinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, kai kuriuos vėžinius žymenis ir kt.

 

Startinio ištyrimo programą vyrams siūloma rinktis sulaukus pilnametystės. Išsitirti siūloma išsamiau ne tik profilaktiškai, bet ir pajutus bendrą silpnumą, nepaaiškinamą nuovargį, erekcijos sutrikimą, kitus nekonkrečius sveikatos sutrikimo požymius. Taip pat reikia įvertinti, ar artimi giminaičiai nesirgo (neserga) prostatos vėžiu, darbo rizikos veiksnius, ilgalaikio streso neigiamą poveikį ir kt.

 

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje dažniausiai vyrai miršta dėl kraujotakos sistemos ligų ir piktybinių navikų. Laiku pakeitus kai kuriuos gyvenimo būdo įpročius susirgimų riziką galima žymiai sumažinti.

 

Tyrimai:

  1. Alanino aminotransferazė (ALT)
  2. Amilazė
  3. Aspartato aminotransferazė (AST)
  4. Aterogeniškumo indeksas
  5. Bendras hematologinis tyrimas
  6. Bendrasis baltymas
  7. Bilirubinas, bendrasis
  8. Bilirubinas, tiesioginis
  9. Cholesterolis
  10. C reaktyvus baltymas (CRB)
  11. CRB didelio jautrumo metodu
  12. DTL cholesterilis
  13. Feritinas
  14. Gama gliutamiltransferazė (GGT)
  15. Gliukozė
  16. Glomerulų filtracijos greitis eGFR (CKD-EPI)
  17. Homocisteinas
  18. Juostelinis šlapimo tyrimas
  19. Kalcis
  20. Kalis
  21. Karcinoembrioninis antigenas (CEA)
  22. Kraujo citomorfologinis tyrimas
  23. Kreatininas
  24. Laisvasis PSA
  25. Magnis
  26. MTL cholesterolis
  27. Natris
  28. Ne DTL cholesterolis
  29. Prostatos specifinis antigenas (PSA)
  30. Šlapalas
  31. Šlapimo rūgštis
  32. Tirotropinas (TTH)
  33. Triacilgliceroliai
  34. Vėžio žymuo CA 19-9
  35. Vitaminas D

Priešvėžinė vyrų ištyrimo programa

Dabar sunku rasti šeimą, kurios giminės nebūtų palietusi klastingasis vėžys. Mokslininkai pateikia liūdną prognozę: ateityje piktybiniai navikai gali tapti dažniausia mirties priežastimi.

 

Būtina žinoti, kad vėžiui išsivystyti (atsirasti, progresuoti, augti) dažniausiai prireikia nemažai laiko. Daugiau nei pusė visų onkologinių susirgimų Lietuvoje diagnozuojama vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms.

 

Todėl labai svarbu kuo efektyviau panaudoti šiuolaikines diagnostikos technologijas. Jos leidžia itin anksti pastebėti bet kokį sunkų susirgimą. Tuomet pacientas turi daugiau galimybių pasveikti arba gerokai pratęsti savo gyvenimą. Vienas iš onkologinių ligų diagnostikoje naudojamų metodų – vėžio žymenų ištyrimas paėmus kraujo.

 

Šios priešvėžinės ištyrimo programos negali būti atliekamos profilaktiškai. Vėžio žymenys skiriami diagnozei patikslinti ir onkologinės ligos gydymo eigai stebėti. Profilaktiškai gali būti tiriamas tik PSA vyrams!

 

Priešvėžinė vyrų ištyrimo programa

 

Ištiriami du prostatos, kasos vėžio žymenys bei bendrasis vėžio žymuo, kurio kiekiai didėja sergant įvairios kilmės vėžiniais susirgimais.

 

Viena pavojingiausių onkologinių ligų – kasos vėžys. Dažniausiai jis diagnozuojamas tik vėlyvose stadijose, nes iš pradžių ligonis nejaučia simptomų. Kai prasideda skausmas, pagelsta oda, staiga krenta svoris ir kt., vėžys jau būna išplitęs. Todėl sergančiųjų šia liga išgyvenamumas mažiausias iš visų vėžio rūšių. Kasos vėžiu dažniau serga vyrai. Rizika tapti jo auka didėja sulaukus 50 metų amžiaus.

 

Prostatos vėžys – dažniausia vyrų onkologinė liga. Kasmet jis diagnozuojamas apie 3 tūkst. pacientų. Penkerius metus po diagnozės išgyvena apie 97 proc. susirgusiųjų. Prostatos vėžys neturi jokių specifinių požymių, todėl ypač svarbu nustatyti PSA (prostatos specifinio antigeno) ir laisvo PSA kiekį.

 

Tyrimai:

  1. Alfa fetoproteinas (AFP)
  2. Karcinoembrioninis antigenas (CEA)
  3. Laisvasis PSA
  4. Prostatos specifinis antigenas (PSA)
  5. Vėžio žymuo CA 19-9

VAIKŲ IŠTYRIMO PROGRAMOS

Ištyrimo programa vaikams

Vaikai – ypač jautri pacientų grupė. Jų fiziologija per metus greitai keičiasi. Be to, šiuo laikotarpiu formuojasi ir žmogaus sveikatos pagrindai. Atidžiai sekti fizinės brandos eigą leidžia pažangūs profilaktiniai tyrimai.

 

Atliekant vaiko ištyrimo programą vieną kartą paėmus kraujo iš venos atliekama net 13 tyrimų, kurie padeda įvertinti sveikatos būklę ir riziką susirgti dažniausiai pasitaikančiomis ligomis. Daug dėmesio skiriama medžiagų, labai reikalingų sparčiai augančiam organizmui, įsisavinimo rodikliams. Į komplektą taip pat įtrauktas šlapimo tyrimas, kuris padeda įvertinti inkstų ir šlapimo takų veiklą.

 

Reguliariai atlikti šiuos tyrimus rekomenduojama nuo kūdikystės iki 18 metų amžiaus. Paskubėti reikia pastebėjus vaiko sveikatos, mitybos ar elgesio neigiamus pokyčius. Net kai vaikas neturi nusiskundimų, atlikus tyrimus gali atsiskleisti nerimą kelianti situacija.

 

Naujausiais Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje 2014–2018 m. sergančių vaikų skaičius didėjo nuo 778,5 iki 817,2 iš 1 000 vaikų. Juos jau kamuoja ir suaugusiųjų ligos.

 

Tyrimai:

  1. Bendras hematologinis tyrimas
  2. Juostelinis šlapimo tyrimas
  3. Bendrasis baltymas
  4. Feritinas
  5. Fosforas
  6. Geležis
  7. Gliukozė
  8. Kalcis
  9. Kalcis jonizuotas
  10. Kalis
  11. Magnis
  12. Natris
  13. Vitaminas D bendras

Moksleivio sveikatos ištyrimo programa

Kasmet mokykloms bei darželiams būtina pristatyti vaiko sveikatos pažymą. Vis tik šeimos gydytojų galimybės patikros metu ribotos, o be kraujo ir šlapimo tyrimų neturėtų būti pradedama kalba apie sveikatą. Be to, vien bendro kraujo tyrimo neretai gali nepakakti, jei norima diagnozuoti dar tik prasidedantį lėtinį susirgimą.

 

Moksleivių ištyrimo programą sudaro 6 tyrimai, atliekami iš vieno kraujo mėginio, ir šlapimo tyrimas. Tai – puiki proga atidžiau kontroliuoti vaiko sveikatos būklę, įvertinti dažniausiai pasitaikančių ligų riziką.

 

Moksleivių ištyrimo programa rekomenduojama atlikti kasmet vaikams iki 18 metų. Paskubėti reikia pastebėjus vaiko sveikatos, mitybos, elgesio neigiamus pokyčius.

 

Specialistų patirtis rodo, kad moksleiviai dažniausiai susiduria su cukriniu diabetu, geležies stokos anemija ir vitamino D trūkumu. Tai gali rimtai sutrikdyti organizmo vystymąsi, pabloginti mokymosi rezultatus, apsunkinti santykius su aplinkiniais.

 

Tyrimai:

  1. Bendras hematologinis tyrimas – tai atskaitos taškas įvertinant sveikatos pokyčius.
  2. Bendrasis baltymo tyrimas – bendros organizmo, mitybos būklės, patinimų įvertinimas.
  3. Gliukozės tyrimas – energijos šaltinio rodiklis, perspėja dėl cukrinio diabeto.
  4. Kalcio tyrimas parodo kaulų būklę.
  5. Feritino tyrimas leidžia anksti pastebėti geležies stokos anemijos grėsmę.
  6. Vitamino D tyrimas – imuninės sistemos atspindys.
  7. Juostelinis šlapimo tyrimas – inkstų ir šlapimo takų veiklos rodiklis.

SKYDLIAUKĖS IŠTYRIMO PROGRAMOS

Pirminė skydliaukės ištyrimo programa

Greitai nuvargstate, blogėja atmintis, kamuoja nerimas ar net depresija, nuolat šalta? O gal slopsta seksualumas, prigeso žvilgsnis, sausėja oda, slenka plaukai, auga svoris, be priežasties pila prakaitas, permuša širdį, sutriko mėnesinės? Paskubėkite išsitirti skydliaukę! Kai ji hormonų gamina per mažai, susergame hipotiroze, o kai per daug – hipertireoze.

 

Ši mažytė liauka, esanti priekinėje kaklo dalyje, reguliuoja viso organizmo veiklą. Nuo skydliaukės hormonų priklauso ne tik širdies, smegenų, kepenų, inkstų, lytinių ir kitų organų veikla, nėštumo eiga, bet ir elgesys, intelektas, grožis. Kartais žmogui tenka aplankyti daugybę gydytojų, bet ligos priežastis paaiškėja tik ištyrus skydliaukę. Bene pusei pacientų skydliaukės ligos nustatomos pavėluotai.

 

Pirminė ištyrimo programa paėmus kraujo leidžia nustatyti 3 pagrindinių skydliaukės hormonų rodiklius, taip pat ištiriami antikūnai prieš skydliaukę. Antikūnų suradimas lemia gydymo taktikos ar prevencijos priemonių parinkimą, skydliaukės veiklos stebėjimo dažnumą. Visiems žmonėms patariama išsitirti skydliaukės hormonus sulaukus jau 35 metų amžiaus.

 

Išplėstinė skydliaukės ištyrimo programa paėmus kraujo atskleidžia 6 svarbiausius šios liaukos funkciją parodančių hormonų ir baltymų rodiklius, gaunama informacija apie imuninį, navikinį skydliaukės pažeidimus. Per vėlai nustačius ligą tenka gydyti ne vieną gyvybiškai svarbų organą.

 

Skydliaukė labai jautri – lyg plazdantys drugelio sparnai. Jos hormonų gamybos sutrikimą gali lemti lėtinis stresas, autoimuninės reakcijos, infekcijos, jodo stygius ar perteklius, padidinta radiacija, paveldimumas, įtemptas darbas, oro tarša ar buityje esančios cheminės medžiagos. Be tyrimo skydliaukės hormonų gamybos sutrikimų nustatyti neįmanoma.

 

Tyrimai:

  1. Antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę (ATPO)
  2. Laisvasis tiroksinas (LT4)
  3. Laisvasis trijodtironinas (LT3)
  4. Tirotropinas (TTH)

Išplėstinė skydliaukės ištyrimo programa

Greitai nuvargstate, blogėja atmintis, kamuoja nerimas ar net depresija, nuolat šalta? O gal slopsta seksualumas, prigeso žvilgsnis, sausėja oda, slenka plaukai, auga svoris, be priežasties pila prakaitas, permuša širdį, sutriko mėnesinės? Paskubėkite išsitirti skydliaukę! Kai ji hormonų gamina per mažai, susergame hipotiroze, o kai per daug – hipertireoze.

 

Ši mažytė liauka, esanti priekinėje kaklo dalyje, reguliuoja viso organizmo veiklą. Nuo skydliaukės hormonų priklauso ne tik širdies, smegenų, kepenų, inkstų, lytinių ir kitų organų veikla, nėštumo eiga, bet ir elgesys, intelektas, grožis. Kartais žmogui tenka aplankyti daugybę gydytojų, bet ligos priežastis paaiškėja tik ištyrus skydliaukę. Bene pusei pacientų skydliaukės ligos nustatomos pavėluotai.

 

Pirminė ištyrimo programa paėmus kraujo leidžia nustatyti 3 pagrindinių skydliaukės hormonų rodiklius, taip pat ištiriami antikūnai prieš skydliaukę. Antikūnų suradimas lemia gydymo taktikos ar prevencijos priemonių parinkimą, skydliaukės veiklos stebėjimo dažnumą. Visiems žmonėms patariama išsitirti skydliaukės hormonus sulaukus jau 35 metų amžiaus.

 

Išplėstinė skydliaukės ištyrimo programa paėmus kraujo atskleidžia 6 svarbiausius šios liaukos funkciją parodančių hormonų ir baltymų rodiklius, gaunama informacija apie imuninį, navikinį skydliaukės pažeidimus. Per vėlai nustačius ligą tenka gydyti ne vieną gyvybiškai svarbų organą.

 

Skydliaukė labai jautri – lyg plazdantys drugelio sparnai. Jos hormonų gamybos sutrikimą gali lemti lėtinis stresas, autoimuninės reakcijos, infekcijos, jodo stygius ar perteklius, padidinta radiacija, paveldimumas, įtemptas darbas, oro tarša ar buityje esančios cheminės medžiagos. Be tyrimo skydliaukės hormonų gamybos sutrikimų nustatyti neįmanoma.

 

Tyrimai:

  1. Antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę (ATPO)
  2. Antikūnai prieš tiroglobuliną (Anti-TG)
  3. Laisvasis tiroksinas (LT4)
  4. Laisvasis trijodtironinas (LT3)
  5. Tiroglobulinas (TG)
  6. Tirotropinas (TTH)

KEPENŲ IR TULŽIES IŠTYRIMO PROGRAMOS

Pirminė kepenų ir tulžies ištyrimo programa

Gyvenimo šaltinis, sielos namai, širdies motina – taip vaizdžiai dar nuo senų laikų apibūdinamos kepenis. Jos žmogaus organizme atlieka dešimtis gyvybiškai svarbių funkcijų. Kepenys dalyvauja medžiagų apykaitoje, valo organizmą, reguliuoja kraujo ir cukraus kiekį, kontroliuoja cholesterolio, kai kurių hormonų, fermentų veiklą, gamina ir išskiria tulžį, kaupia tam tikrus vitaminus ir kt. Todėl nuo kepenų priklauso svarbiausių organų, limfinės sistemos veikla, psichikos būklė.

 

Kai kepenys pažeidžiamos (vaistų, alkoholio, hepatitų ir kt.), jos suriebėja, , vystosi cirozė, kepenų nepakankamumas. Susirgęs žmogus iš pradžių dažniausiai nieko nejaučia. Apie įsibėgėjančią kepenų ligą gali signalizuoti nebent silpnumo pojūtis, apetito stoka, nemalonus pojūtis po dešiniuoju šonkaulių lanku, pykinimas ir pan.

 

Pirminę ištyrimo programą sudaro pagrindiniai kepenų veiklą ir kepenų ląstelių pažeidimus atspindintys kraujo tyrimai – ištiriami kepenų fermentai ir tulžies pigmentas (bilirubinas).

 

Išplėstinę ištyrimo programą sudaro kepenų fermentų, dviejų tulžies pigmentų (bilirubinų) ir kitų rodiklių, padedančių išsamiau įvertinti kepenų ląstelių pažeidimus ir rezervinę kepenų funkciją, tyrimai. Rezervinės kepenų funkcijos rodiklis itin svarbus skiriant ilgalaikį stiprių vaistų (pvz. antibiotikų) vartojimo kursą.

 

Kepenis pažeidžia virusai, vaistai, alkoholis, netinkama mityba, autoimuniniai uždegimai ir kt. Jos neturi skausmo receptorių. Pacientui skauda, jei liga progresuoja ir pažeidžiami/prasideda tulžies pūslės ar latakų uždegimas. Kepenys gali atsistatyti – regeneruotis, kai jų pažeidimai nustatomi laiku. Kitu atveju, pavyzdžiui, negydomas kepenų suriebėjimas ilgainiui gali tapti ir mirties priežastimi.

 

Tyrimai:

  1. Alanino aminotransferazė (ALT)
  2. Aspartato aminotransferazė (AST)
  3. Bilirubinas, bendrasis
  4. Bilirubinas, tiesioginis
  5. Gama gliutamiltransferazė (GGT)
  6. Šarminė fosfatazė

Išplėstinė kepenų ir tulžies ištyrimo programa

Gyvenimo šaltinis, sielos namai, širdies motina – taip vaizdžiai dar nuo senų laikų apibūdinamos kepenis. Jos žmogaus organizme atlieka dešimtis gyvybiškai svarbių funkcijų. Kepenys dalyvauja medžiagų apykaitoje, valo organizmą, reguliuoja kraujo ir cukraus kiekį, kontroliuoja cholesterolio, kai kurių hormonų, fermentų veiklą, gamina ir išskiria tulžį, kaupia tam tikrus vitaminus ir kt. Todėl nuo kepenų priklauso svarbiausių organų, limfinės sistemos veikla, psichikos būklė.

 

Kai kepenys pažeidžiamos (vaistų, alkoholio, hepatitų ir kt.), jos suriebėja, , vystosi cirozė, kepenų nepakankamumas. Susirgęs žmogus iš pradžių dažniausiai nieko nejaučia. Apie įsibėgėjančią kepenų ligą gali signalizuoti nebent silpnumo pojūtis, apetito stoka, nemalonus pojūtis po dešiniuoju šonkaulių lanku, pykinimas ir pan.

 

Pirminę ištyrimo programą sudaro pagrindiniai kepenų veiklą ir kepenų ląstelių pažeidimus atspindintys kraujo tyrimai – ištiriami kepenų fermentai ir tulžies pigmentas (bilirubinas).

 

Išplėstinę ištyrimo programą sudaro kepenų fermentų, dviejų tulžies pigmentų (bilirubinų) ir kitų rodiklių, padedančių išsamiau įvertinti kepenų ląstelių pažeidimus ir rezervinę kepenų funkciją, tyrimai. Rezervinės kepenų funkcijos rodiklis itin svarbus skiriant ilgalaikį stiprių vaistų (pvz. antibiotikų) vartojimo kursą.

 

Kepenis pažeidžia virusai, vaistai, alkoholis, netinkama mityba, autoimuniniai uždegimai ir kt. Jos neturi skausmo receptorių. Pacientui skauda, jei liga progresuoja ir pažeidžiami/prasideda tulžies pūslės ar latakų uždegimas. Kepenys gali atsistatyti – regeneruotis, kai jų pažeidimai nustatomi laiku. Kitu atveju, pavyzdžiui, negydomas kepenų suriebėjimas ilgainiui gali tapti ir mirties priežastimi.

 

Tyrimai:

  1. Alanino aminotransferazė (ALT)
  2. Aspartato aminotransferazė (AST)
  3. Bendras hematologinis tyrimas
  4. Bendrasis baltymas
  5. Bilirubinas, bendrasis
  6. Bilirubinas, tiesioginis
  7. C reaktyvus baltymas (CRB)
  8. Gama gliutamiltransferazė (GGT)
  9. Protrombino laikas
  10. Šarminė fosfatazė

Ištyrimo programa prieš hepatito B vakcinaciją

Skiepai – apsauga nuo hepatito B. Vis tik skiepytis gali ne visi. Pirmiausia reikia įsitikinti, ar norinčio vakcinuotis žmogaus organizme nėra aktyvaus hepatito B viruso. Hepatito B viruso antigeno kraujyje teigiami rezultatai nustatomi po dviejų šešių savaičių nuo užsikrėtimo.

 

Be to, skiepai gali būti nereikalingi, jei žmogus įveikė virusą ir jau turi susiformavusį imunitetą. Dauguma ligonių, užsikrėtusių hepatito B virusu, pasveiksta savaime. Ištyrimo programa padės atsakyti į šiuos klausimus.

 

Lietuvoje lėtinį virusinį hepatitą B gali nešioti apie 80 tūkst. gyventojų. Hepatitas B dažniausiai plinta lytiniu keliu, o taip pat – per kraują. Motina infekciją gali perduoti savo kūdikiui nėštumo bei gimdymo metu.

 

Tyrimai:

  1. Antikūnai prieš hepatito B viruso paviršinį antigeną (anti-HBs)
  2. Antikūnai prieš hepatito B viruso šerdinį antigeną (anti-HBcor)

Kepenų ištyrimo programa (vartojantiems vaistus, alkoholį, apsinuodijus)

Vieni didžiausių kepenų priešų – alkoholis ir cheminiai vaistai. Šio organo sargo ląstelės stipriai nukenčia ir apsinuodijus maistu ar įvairiomis cheminėmis medžiagomis.

 

Ištyrimo programa iš kraujo padės diagnozuoti (nustatyti) galimą kepenų pažeidimą, jo sunkumą, įvertins kepenų rezervinę funkciją ir kt. Ilgai vartojantiems vaistus žmonėms patariama išsitirti kepenų fermentus kas 6 mėnesius.

 

Ilgalaikis alkoholio vartojimas žaloja kepenis. Nustatyta, kad vidutiniam vyrui toksinis efektas pasireiškia, kai viršijama 70–90 g gryno alkoholio dozė. Moterų toksinė etanolio dozė yra tris kartus mažesnė. Kepenims ypač kenkia ilgą laiką vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, vaistai nuo tuberkuliozės, antibiotikai ir kt.

 

Tyrimai:

  1. Alanino aminotransferazė (ALT)
  2. Aspartato aminotransferazė (AST)
  3. Bendras hematologinis tyrimas
  4. Bilirubinas, bendrasis
  5. Bilirubinas, tiesioginis
  6. Disialotransferinas (CDT)
  7. Estradiolis
  8. Gama gliutamiltransferazė (GGT)
  9. Gliukozė
  10. Protrombino laikas
  11. Testosteronas

INKSTŲ IŠTYRIMO PROGRAMOS

Pirminė inkstų funkcijos įvertinimo programa

Inkstų ligos dažniausiai prasideda „tyliai“ – nejaučiama jokių simptomų. Laiku jų negydant pasekmės būna labai liūdnos. Sutrikus inkstų funkcijai nuodingos medžiagos pradeda kauptis organizme ir jį nuodija.

 

Inkstai valo kraują, reguliuoja mineralinių medžiagų ir skysčių pusiausvyrą, padeda reguliuoti kraujospūdį, aktyvuoja vitaminą D ir atlieka kitas svarbias funkcijas. Apie prasidedančią inkstų ligą gali signalizuoti lėtinis nuovargis, miego sutrikimai, apetito praradimas, kojų tinimas ir kt. Reikia skubiai kreiptis į medikus, jei jaučiamas skausmas juosmens srityje, atsiranda šlapinimosi sutrikimai, pakinta šlapimo spalva, pykina.

 

Pirminė inkstų funkcijos įvertinimo programa leidžia įvertinti ne tik šių organų veiklą, bet ir uždegimines šlapimo sistemos ligas, nustatyti uždegimo stiprumą.

 

Išplėstinė įvertinimo programa padeda išsamiau ištirti inkstų veiklą ir galimus pažeidimus, anksti diagnozuoti inkstų nepakankamumą. Ištiriami ankstyvieji inkstų funkcijos sutrikimo rodikliai, , inkstų glomerulų membranos pralaidumo rodikliai, nustatomos uždegiminės šlapimo takų ligos, uždegimo stiprumas.

 

Kaip skelbiama, lėtinės inkstų ligos paliečia kas dešimtą suaugusį žmogų. Apie 80–90 proc. ankstyvosios stadijos ligos atvejų lieka nediagnozuota, nes ligoniai nejaučia simptomų. Inkstų pažeidimų priežastys: įvairios infekcijos, cukrinis diabetas, aukštas kraujo spaudimas, širdies ir kraujagyslių ligos, nutukimas, alkoholis, gausus nuskausminamųjų vaistų vartojimas, paveldimumas ir kt.

 

Tyrimai:

  1. Bendras hematologinis tyrimas
  2. C reaktyvus baltymas (CRB)
  3. Glomerulų filtracijos greitis eGFR (CKD-EPI)
  4. Juostelinis šlapimo tyrimas
  5. Kalis
  6. Kreatininas
  7. Natris
  8. Šlapalas

Išplėstinė inkstų funkcijos įvertinimo programa

Inkstų ligos dažniausiai prasideda „tyliai“ – nejaučiama jokių simptomų. Laiku jų negydant pasekmės būna labai liūdnos. Sutrikus inkstų funkcijai nuodingos medžiagos pradeda kauptis organizme ir jį nuodija.

 

Inkstai valo kraują, reguliuoja mineralinių medžiagų ir skysčių pusiausvyrą, padeda reguliuoti kraujospūdį, aktyvuoja vitaminą D ir atlieka kitas svarbias funkcijas. Apie prasidedančią inkstų ligą gali signalizuoti lėtinis nuovargis, miego sutrikimai, apetito praradimas, kojų tinimas ir kt. Reikia skubiai kreiptis į medikus, jei jaučiamas skausmas juosmens srityje, atsiranda šlapinimosi sutrikimai, pakinta šlapimo spalva, pykina.

 

Pirminė inkstų funkcijos įvertinimo programa leidžia įvertinti ne tik šių organų veiklą, bet ir uždegimines šlapimo sistemos ligas, nustatyti uždegimo stiprumą.

 

Išplėstinė įvertinimo programa padeda išsamiau ištirti inkstų veiklą ir galimus pažeidimus, anksti diagnozuoti inkstų nepakankamumą. Ištiriami ankstyvieji inkstų funkcijos sutrikimo rodikliai, , inkstų glomerulų membranos pralaidumo rodikliai, nustatomos uždegiminės šlapimo takų ligos, uždegimo stiprumas.

 

Kaip skelbiama, lėtinės inkstų ligos paliečia kas dešimtą suaugusį žmogų. Apie 80–90 proc. ankstyvosios stadijos ligos atvejų lieka nediagnozuota, nes ligoniai nejaučia simptomų. Inkstų pažeidimų priežastys: įvairios infekcijos, cukrinis diabetas, aukštas kraujo spaudimas, širdies ir kraujagyslių ligos, nutukimas, alkoholis, gausus nuskausminamųjų vaistų vartojimas, paveldimumas ir kt.

 

Tyrimai:

  1. Bendras hematologinis tyrimas
  2. Bendrasis baltymas
  3. C reaktyvus baltymas (CRB)
  4. Feritinas
  5. Fosforas
  6. Gliukozė
  7. Glomerulų filtracijos greitis eGFR (CKD-EPI)
  8. Juostelinis šlapimo tyrimas
  9. Kalcis
  10. Kalcis jonizuotas
  11. Kalis
  12. Kreatininas
  13. Mikroalbuminai
  14. Natris
  15. Parathormonas (PTH)
  16. Šlapalas

BENDROS ORGANIZMO IŠTYRIMO PROGRAMOS

Cukrinio diabeto ištyrimo programa

Vis dažniau išalkstate, vargino nuolatinis troškulys, naktimis keletą kartų skubate šlapintis? Galima įtarti, kad susidūrėte su cukriniu diabetu. Tai sunki lėtinė liga, kelianti pavojų gyvybei. Ja susergama sutrikus insulino gamybai kasoje arba didėjant šio hormono trūkumui audiniuose. Dėl insulino stygiaus padidėja gliukozės kiekis kraujyje, ilgainiui sutrinka ir kitų medžiagų apykaita.

 

Tikslų atsakymą, ar sergate cukriniu diabetu, paėmus kraujo duos šios ligos ištyrimo programa. Ją galima atlikti ir profilaktiškai. Tai padės išsiaiškinti ne tik kraujo cukraus (gliukozę) kiekį, bet ir pagrindinio hormono – insulino koncentraciją, trijų mėnesių cukraus vidurkį kraujyje.

 

Prognozuojama, kad po dešimtmečio cukrinis diabetas pasaulyje taps 7-tąja dažniausia mirties priežastimi. Lietuvoje cukriniu diabetu serga per 100 tūkst. gyventojų. Skaičiuojama, kad bene tiek pat žmonių net neįtaria, kad jau susidūrė su šia klastinga liga. Riziką susirgti cukriniu diabetu didina antsvoris, bloga mityba, mažas fizinis aktyvumas, paveldimumas, autoimuninės ligos ir kt.

 

Tyrimai:

  1. C peptidas
  2. Glikozilintas hemoglobinas (HbA1c)
  3. Gliukozė
  4. Insulinas

Mažakraujystės ištyrimo programa

Pradėjote jaustis kaip išsunkta citrina, norisi tik gulėti, niekas nedomina, pablogėjo atmintis, slenka plaukai? Tai gali būti įsibėgėjančios anemijos (mažakraujystės) požymiai. Iš pradžių liga nerodo akivaizdžių ženklų: žmogus gali greičiau pavargti, būti dirglesnis, šiek tiek blyškesnis. Toliau silpstant kraujui išryškėja aiškūs anemijos ženklai: blyški oda, įtrūkę lūpų kampučiai, trapūs nagai, slenkantys plaukai ir kt. Ligoniui sutrinka skonis, pradeda erzinti įprasti kvapai, apima apatija ir gyvenimas nebeteikia jokio džiaugsmo.

 

Prie mažakraujystės organizmas ilgą laiką sugeba prisitaikyti. Įprastai dirbti ar sportuoti dar įstengiama turint tik trečdalį reikiamos kokybės kraujo. Vis tik didesnis fizinis krūvis išveda iš pusiausvyros – sutrinka širdies ritmas, endokrininių liaukų veikla, virškinimas, nervų sistema.

 

Kuo anemija labiau įsibėgėja, tuo ilgiau ją tenka gydyti. Kai kurias geležies stokos mažakraujystės formas labai sunku įveikti – ligos ištakos dažniausiai būna paauglystėje, kai mergaitėms prasideda menstruacijos. Iki galo neišgydyta anemija ypač daug problemų gali sudaryti besilaukiančioms moterims.

 

Anemijos (mažakraujystės) ištyrimo programa leidžia diagnozuoti ligą, įvertinti organizme geležies atsargas, vitamino B12 ir folio rūgšties kiekį.

 

Anemiją skatina nevisavertė mityba, lėtinės ligos, ilgalaikis stresas, dideli fiziniai krūviai, taip pat – didelis kraujo kiekio netekimas. Dažniausiai užklumpa geležies stokos anemija. Jos rizikos zonoje – merginos ir moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės, aktyviai sportuojantys vyrai. Vitamino B12 stoka dažniausiai pasitaiko tarp vegetarų ir veganų, kenčia paauglės, jaunos moterys.

 

Tyrimai:

  1. Bendras hematologinis tyrimas
  2. Feritinas
  3. Geležis
  4. Homocisteinas

Kardiologinė ištyrimo programa

Širdies ir kraujagyslių ligos karaliauja, bet jų baimė sveikatos nepridės. Geriau nelaukti, kol suskaus krūtinę – tuomet širdies liga paprastai jau būna pažengusi. Dar labiau uždelsus gali tekti saujomis gerti vaistus ar net gultis ant operacinio stalo.

 

Kardiologinė programa padeda įvertinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, miokardo infarkto ar galvos smegenų insulto riziką. Taip pat ištiriami pagrindiniai elektrolitai, kurie būtini sklandžiam širdies darbui.

 

Savo širdimi reguliariai rūpintis labai svarbu net ir jauniems žmonėms, todėl patariama išsitirti sulaukus 20 metų amžiaus. Sulaukus 30 metų amžiaus rekomenduojama išsitirti kasmet. Ypač reikia susirūpinti, jei pajuntamas bendras silpnumas, dūstama dirbant fizinį darbą, jaučiami širdies permušimai, skausmą krūtinės srityje, esant aukštam kraujospūdžiui ir kt.

 

Pagrindinė širdies ir kraujagyslių ligų priežastis – aterosklerozė. Ji gali prasidėti jaunystėje ir daug metų tyliai progresuoti. Daugiausia žmonių miršta nuo aterosklerozės komplikacijų: infarkto, insulto, širdies nepakankamumo ir kt. Specialistai tvirtina: net 63 proc. vyrų ir 52 proc. moterų aterosklerozė pasireiškia be jokių išankstinių simptomų.

 

Tyrimai:

  1. Aterogeniškumo indeksas
  2. Bendras hematologinis tyrimas
  3. Cholesterolis
  4. Didelio jautrumo CRB
  5. DTL cholesterolis
  6. Gliukozė
  7. Homocisteinas
  8. Kalis
  9. Kreatininas
  10. Glomerulų filtracijos greitis eGFR (CKD-EPI)
  11. Magnis
  12. MTL Cholesterolis
  13. Ne DTL cholesterolis
  14. Natris
  15. Tirotropinas (TTH)
  16. Triacilgliceroliai

Krauju plintančių ligų programa

Hepatitai B ir C, sifilis, ŽIV – šių mirtinai pavojingų infekcijų nestabdo socialinė padėtis. Infekcijos plinta per kraują nesteriliais įrankiais darant tatuiruotes, veriant auskarus, atliekant manikiūro, pedikiūro ar medicinines invazines procedūras, vartojant injekcinius narkotikus, o taip pat – lytiniu keliu. Daugybė užsikrėtusiųjų iš pradžių net neįtaria, kad nešioja sunkios ligos užkratą. Dėl pagrindinių infekcijų galima pasitikrinti vieną kartą paėmus kraujo ir atlikus 7 tyrimus.

 

Profilaktiškai pasitikrinti, ypač rekomenduojama žmonėms, kuriems iki 1993 metų buvo atliktos chirurginės operacijos, inkstų hemodializės procedūros, perpiltas kraujas, jei kitam šeimos nariui diagnozuota infekcija, medikams, nėščiosioms, turintiesiems daug lytinių partnerių ir kt.

 

Žmogus gali sirgti tiek ūmia, tiek lėtine hepatito forma. Nepastebėta liga dešimtmečiais tyliai ardo kepenis, kol išryškėja komplikacijos: kepenų nepakankamumas, cirozė ar pirminis kepenų vėžys. Didžiausią pavojų kelia hepatitas C.

 

Užsikrėtus ŽIV liga išlieka ilgai nepastebima, t.y. neturi išskirtinių simptomų. Ligonį gali varginti nuovargis, pakilti temperatūra, padidėti limfmazgiai, pradėti kristi svoris ir kt. Laiku neskiriant gydymo ligonio laukia mirtis.

 

Sifilio inkubacinis laikotarpis dažniausiai užtrunka tris savaites. Vėliau ant lytinių organų atsiranda opa, išberia visą kūną. Kartais užkrato požymiai išryškėja tik po trijų mėnesių, jei žmogus serga kita infekcine liga, vartoja vaistus, neretai sifilis gali likti nepastebimas daugelį metų. Negydoma infekcija labai pakenkia organizmui.

 

Tyrimai:

  1. Antikūnai prieš 1/2 tipo ŽIV ir p24 antigenas
  2. Antikūnai prieš hepatito B viruso paviršinį antigeną (anti-HBs)
  3. Antikūnai prieš hepatito B viruso šerdinį antigeną (anti-HBcor)
  4. Antikūnai prieš hepatito C virusą (anti-HCV)
  5. Bendrieji antikūnai (IgM ir IgG) prieš Treponema pallidum
  6. Hepatito B viruso paviršinis antigenas (HBsAg)
  7. Sifilio antikūnai (RPR)

Lėtinio nuovargio ištyrimo programa

Guodžiatės, kad pakaks tik gerai išsimiegoti ir nuovargį nuvysite šalin. O jis tęsiasi, ir taip vyksta jau keletą mėnesių. Tuomet aišku, kad jus sekina lėtinis nuovargis. Be to, gali varginti nervinė įtampa, sutrikti miegas, skaudėti galvą, susilpnėti trumpalaikė atmintis, gali būti sunku susikaupti darbui ir kt.

 

Lėtinio nuovargio ištyrimo programa leidžia išsiaiškinti, kokias organizmo funkcijas būtina skubėti atstatyti. Tai parodo 19 tyrimų, atliekamų vieną kartą paėmus kraujo. Ištiriama: kraujo ląstelės, jo riebalai, svarbiausi fermentai, hormonai, elektrolitai ir kt.

 

Lėtinis nuovargis gali atsirasti dėl labai rimtų priežasčių, kai būtinas neatidėliotinas ištyrimas ir gydymas. Pavyzdžiui, nuovargį sukelia negydoma anemija ar sutrikusi skydliaukės veikla.

 

Tyrimai:

  1. Alanino aminotransferazė (ALT)
  2. Aspartato aminotransferazė (AST)
  3. Aterogeniškumo indeksas
  4. Bendras hematologinis tyrimas
  5. Cholesterolis
  6. DTL cholesterolis
  7. Feritinas
  8. Gama gliutamiltransferazė (GGT)
  9. Gliukozė
  10. Kalis
  11. Kortizolis
  12. Laisvasis tiroksinas (LT4)
  13. Magnis
  14. MTL cholesterolis
  15. Natris
  16. Ne DTL cholesterolis
  17. Parathormonas (PTH)
  18. Prolaktinas
  19. Šarminė fosfatazė
  20. Tirotropinas (TTH)
  21. Triacilgliceroliai

Probleminės odos ištyrimo programa

Bėrimas, paraudimas, išsausėjimas, šerpetojimas, pleiskanojimas ar kiti pažeidimai – taip reaguoja mūsų oda ne tik į nepalankius aplinkos veiksnius, bet atspindi ir vidaus organų veiklos sutrikimus. Odos problemos kyla dėl daugybės priežasčių, kurias gali padėti nustatyti 16 tyrimų, atliekamų vieną kartą paėmus kraujo. Ištiriama svarbiausių hormonų koncentracijos pokyčiai, alerginės, uždegiminės reakcijos, vitamino D kiekis, kraujo ląstelės ir kt.

 

Odos būklei didelę įtaką turi lytiniai hormonai. Jos ligos prasideda sutrikus ir skydliaukės hormonų gamybai. Pavyzdžiui, jeigu skydliaukės darbas sulėtėja, oda sausėja, šiurkštėja, pleiskanoja atsiranda dėmės. Odos problemas taip pat sukelia alerginės ir autoimuninės ligos.

 

Tyrimai:

  1. Alanino aminotransferazė (ALT)
  2. Antikūnai prieš branduolio antigenus (ANA)
  3. Antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę (ATPO)
  4. Bendras hematologinis tyrimas
  5. C reaktyvus baltymas (CRB)
  6. Dehidroepiandrosteronas (DHEA)
  7. Gama gliutamiltransferazė (GGT)
  8. Glomerulų filtracijos greitis eGFR (CKD-EPI)
  9. Imunoglobulinai E (IgE)
  10. Kreatininas
  11. Laisvasis tiroksinas (FT4)
  12. Lytinius hormonus sujungiantis globulinas (SHBG)
  13. Prolaktinas
  14. Šarminė fosfatazė
  15. Testosteronas
  16. Tirotropinas (TTH)
  17. Vitaminas D

Plaukų slinkimo ištyrimo programa

Visi norime džiaugtis sveikais ir žvilgančiais plaukais, o ką daryti, jeigu jie netikėtai pradeda slinkti? Pirmiausia reikia skubėti išsiaiškinti šio sutrikimo priežastis. Čia į pagalbą ateina 12 tyrimų, atliekamų vieną kartą paėmus kraujo. Ištiriama kraujo ląstelės, feritino, vitamino D, gliukozės, magnio kiekis, reikiami fermentai, skydliaukės, hipofizės ir lytiniai hormonai, įvertinama sifilio, skydliaukės, autoimuninių ligų galimybė.

 

Plaukai įspėja apie organizmo funkcijų sutrikimo problemas. Jie gali pradėti gausiai slinkti patiriant lėtinį stresą, nusilpus imunitetui, stingant svarbių mikroelementų ir vitaminų, sutrikus medžiagų apykaitai. Priežastimi gali būti ir konkrečios ligos: pavyzdžiui, skydliaukės hormonų gamybos sutrikimas, mažakraujystė ir kt.

 

Tyrimai:

  1. Alanino aminotransferazė (ALT)
  2. Antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę (ATPO)
  3. Bendras hematologinis tyrimas
  4. Bendrieji antikūnai (IgM ir IgG) prieš Treponema pallidum
  5. Feritinas
  6. Gliukozė
  7. Magnis
  8. Prolaktinas
  9. Šarminė fosfatazė
  10. Testosteronas
  11. Tirotropinas (TTH)
  12. Vitaminas D

Reumatinių ligų ištyrimo programa

Sąnarių ir raumenų maudimas, skausmas, stingulys, tinimai ar sąnarių braškėjimas, lankstumo sumažėjimas – tai ne tik ligonio nervus stipriai ištampantys ir gyvenimo kokybę bloginantys simptomai, bet ir neįgalumo rizika. Dėl reumatinių, raumenų ir skeleto ligų šalyje kenčia apie pusė milijono žmonių – tarp jų ir vaikai. Reumatoidinis artritas, fibromialgija, sisteminė raudonoji vilkligė dažniau užklumpa moteris, o spondiloartrozės ir podagra – labiau vyrus.

 

Reumatinės ligos sąlygiškai skirstomos į uždegimines ir neuždegimines. Imtis veiksmingo gydymo reikia kuo anksčiau – kiekvienam pacientui. Reumatinių ligų ištyrimo programa padės diagnozuoti susirgimą, įvertinti uždegimo stiprumą.

 

Reumatinių ligų pagrindinė priežastis – autoimuniniai procesai. Manoma, kad jas sukelia ir dažnos infekcijos, lėtinis stresas, paveldimumas, neigiamos aplinkos sąlygos, netinkamas gyvenimo būdas, darbo sąlygos ir kt. Vis tik reumatinių ligų tikslios priežastys dar tiriamos.

 

Tyrimai:

  1. Antikūnai prieš branduolio antigenus (ANA)
  2. Antikūnai prieš ciklinį citrulinintą peptidą (anti-CCP)
  3. Antikūnai prieš neutrofilų citoplazmos antigenus (ANCA)
  4. Antikūnai prieš streptoliziną O (ASO)
  5. Baltymų elektroforezė
  6. Bendras hematologinis tyrimas
  7. Bendrasis baltymas
  8. C reaktyvus baltymas (CRB)
  9. Reumatoidinis faktorius (RF)
  10. Šlapimo rūgštis

Ūmaus ir lėtinio kosulio ištyrimo programa

Kosulys taikliai vadinamas plaučių „sarginiu šunimi“ – jis pašalina iš kvėpavimo takų dirginančias medžiagas. Tačiau reikia rimtai susirūpinti, jei neradus priežasties kosėjama daugiau nei dvi ar tris savaites. Kokio gydymo imtis galima sužinoti iš vieno kraujo mėginio atlikus 7 tyrimus. Jie padeda nustatyti lėtinio kosulio priežastis: bakterinę, virusinę ar alerginę kilmę, infekcijos ūmumą ir kt.

 

Lėtinis kosulys gali būti bronchito, plaučių uždegimo, nosies sinusų infekcijos, šienligės, astmos ir kt. ligų požymis. Mikoplazmos ir chlamidijos dažniausiai sukelia atipines kvėpavimo takų ligas, pavyzdžiui, atipinį plaučių uždegimą. Užsitęsęs kosulys trunka nuo 3 iki 8 savaičių, o lėtinis – daugiau nei du mėnesius. Kuo ilgiau kosulys tinkamai negydomas, tuo sunkiau pasveikti.

 

Tyrimai:

  1. Bendras hematologinis tyrimas
  2. C reaktyvus baltymas (CRB)
  3. IgG klasės antikūnai prieš Chlamydia pneumoniae
  4. IgG klasės antikūnai prieš Mycoplasma pneumoniae
  5. IgM klasės antikūnai prieš Chlamydia pneumoniae
  6. IgM klasės antikūnai prieš Mycoplasma pneumoniae
  7. Imunoglobulinai E (IgE)

Vitaminų ir mikroelementų ištyrimo programa

Gyvename vitaminų ir mikroelementų papildų vartojimo bumo laikais. Jeigu maisto papildai kokybiški ir tinkamai vartojami, jie gali padėti sustiprinti sveikatą – kitaip neduoti naudos arba net pakenkti. Todėl pradedant papildomai vartoti vitaminus ir mikroelementus patariama išsitirti, ko ir kiek organizmui stinga. Ši kraujo ištyrimo programa taip pat padeda kontroliuoti šių medžiagų vartojimą bei išvengti perdozavimo.

 

Išsitirti patariama visiems, kurie gausiai vartoja vitaminų ir mikroelementų papildų.

 

Labai svarbu neperdozuoti maisto papildų. Pavyzdžiui, per didelis vitamino D kiekis didina riziką pažeisti širdį, kraujagysles, inkstus ir kt. Perdozavus vitamino B12 gali kilti širdies, odos, virškinamojo trakto problemų, sumažėti kalio kiekis. Žinokite vartojamų vitaminų ir mikroelementų kiekius, būkite tikri ir vartokite papildus tikslingai.

 

Tyrimai:

  1. Bendrasis baltymas
  2. Chloridai
  3. Feritinas
  4. Folio rūgštis
  5. Fosforas
  6. Geležis
  7. Homocisteinas
  8. Kalcis
  9. Kalcis jonizuotas
  10. Kalis
  11. Kobalaminas (vitaminas B12)
  12. Magnis
  13. Natris
  14. Vitaminas D

Virškinimo sistemos ištyrimo programa

Visos ligos prasideda žarnyne – jau senovėje taip tvirtino garsusis gydytojas Hipokratas. Todėl reikia labai susirūpinti, kai dažnai pajuntami virškinimo sistemos sutrikimai: pilvo pūtimas ir jo skausmas, rėmens graužimas, ankstyvo sotumo ar „nevirškinimo“ pojūtis, nereguliarus tuštinimasis ir kt. Speciali kraujo ir išmatų ištyrimo programa leidžia įvertinti virškinimo sistemos sutrikimo priežastis. Ištiriama kraujo ląstelės, leidžiantys įvertinti uždegimą fermentai ir baltymai, išmatose nustatoma pagrindinė skrandžio ligų kaltininkė – bakterija Helicobacter Pylori, slaptas kraujavimas.

 

Šiuolaikinio gyvenimo tempas ir bloga mityba, lėtinis stresas, netinkami įpročiai, gausus vaistų vartojimas skatina virškinimo sistemos sutrikimų riziką. Tai paskatina įvairias ligas: opaligę, opinį kolitą ar Krono ligą, gastroezofaginio refliukso ligą, kepenų, tulžies pažeidimus, storojo žarnyno vėžį ir kt. Labai svarbu ištirti skrandyje aptinkamą bakteriją Helicobacter pylori, kuri siejama su skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, lėtiniu gastritu, skrandžio vėžiu.

 

Tyrimai:

  1. Alanino aminotransferazė (ALT)
  2. Aspartato aminotransferazė (AST)
  3. Bendras hematologinis tyrimas
  4. Bilirubinas, bendrasis
  5. Bilirubinas, tiesioginis
  6. C reaktyvus baltymas (CRB)
  7. Gama gliutamiltransferazė (GGT)
  8. Helicobacter pylori antigenas
  9. Kasos amilazė
  10. Lipazė
  11. Slapto kraujo imunologinis tyrimas išmatose (iFOB)
  12. Šarminė fosfatazė

SVEIKATA BESIRŪPINANTIEMS IŠTYRIMO PROGRAMOS

Ištyrimo programa besilaikantiems dietos, vegetarams, veganams

Protarpinio badavimo, angliavandenių, baltymų, riebalų, sulčių, Dash, Fast 800 ir kitas įvairiausias dietas išbando daugybė žmonių. Moksliškai pagrįsta ir tinkamai pasirinkta dieta gali suteikti naudos sveikatai, tačiau jos besilaikantiesiems būtina žinoti, kiek subalansuota yra jų mitybą, ar neprarasti pagrindiniai mikroelementai, vitaminai.

 

Į visus šiuos klausimus atsako ištyrimo programa besilaikantiems dietos. Paėmus kraujo ištiriama kraujo ląstelės, homocisteino, kreatinino, feritino, gliukozės, kalcio, kalio, magnio, natrio, vitamino D, kreatinino kiekis. Taip pat atliekama lipidograma, kuri parodo cholesterolio dalių ir trigliceridų koncentraciją.

 

Labai rekomenduojama išsitirti, jei dietos laikomasi ilgą laiką – tris ar daugiau mėnesių. Išsitirti verta ir paauglėms, linkusioms į bulimiją ir anoreksiją.

 

Amerikos medikų asociacijos žurnale JAMA paskelbto tyrimo duomenys parodė, kad nesubalansuotas kai kurių pagrindinių maisto produktų bei medžiagų vartojimas gali stipriai didinti širdies ligų, insulto, 2 tipo diabeto riziką.

 

Tyrimai:

  1. Aterogeniškumo indeksas
  2. Bendras hematologinis tyrimas
  3. Cholesterolis
  4. DTL cholesterolis
  5. Feritinas
  6. Fosforas
  7. Gliukozė
  8. Glomerulų filtracijos greitis eGFR (CKD-EPI)
  9. Homocisteinas
  10. Kalcis
  11. Kalis
  12. Kreatininas
  13. Magnis
  14. MTL cholesterolis
  15. Natris
  16. Ne DTL cholesterolis
  17. Triacilgliceroliai
  18. Vitaminas D

Ištyrimo programa persirgus COVID-19 infekcija

COVID-19 liga pasirodė esanti labai klastinga, galinti nulemti ilgalaikius liekamuosius reiškinius sveikatai. Iki 50 % asmenų, persirgusių ūmine COVID-19 infekcija, įvairūs negalavimai kamuoja nuo kelių mėnesių iki pusės metų. Jeigu po ligos jaučiate ar patiriate žemiau išvardintus simptomus, rekomenduojame mūsų specialistų kruopščiai atrinktų laboratorinių tyrimų persirgusiems COVID-19 infekcija programas. Jas taip pat rekomenduojame ir persirgusiems, tačiau simptomų nejaučiantiems asmenims.

 

Pagrindinės programos siūlomais tyrimais įvertinsime bendrąją sveikatos būklę, skydliaukės, inkstų ir kepenų veiklą, aptiksime galimus uždegiminius procesus, nustatysime galimą trombozių (kraujo krešulių susidarymo) riziką. Pasirinkusiems išplėstinę programą, papildomai įvertinsime širdies nepakankamumo riziką ir svarbiausių vitaminų koncentraciją kraujyje. Atlikdami šiuos tyrimus galite laiku užkirsti kelią rimtoms dėl COVID-19 išsivysčiusioms ar paūmėjusioms ligoms.

 

Kodėl reikalingi tyrimai po COVID-19 ligos?

 

Laboratorinių tyrimų poreikis persirgus COVID-19 liga priklauso nuo ligos sunkumo ir po ligos jaučiamų simptomų. Daugumai asmenų patologinės laboratorinių tyrimų vertės yra nustatomos ligos periodu, o sveikstant jos normalizuojasi. Persirgus lengva COVID-19 forma ir nesant jokių liekamųjų reiškinių, laboratoriniai tyrimai gali būti atliekami profilaktikos tikslais. Asmenims, kurie persirgo sunkesnėmis COVID-19 formomis, kuriems ligos metu buvo nustatyti laboratorinių tyrimų pakitimai, kurie ligos metu buvo hospitalizuoti ir po ligos buvo reikalinga reabilitacija, taip pat tiems, kuriems ilgą laiką po ligos pasireiškia įvairūs nepaaiškinami simptomai, racionalu išsitirti ne tik pagrindinius bendrojo kraujo, biocheminius kepenų ar inkstų funkcijų rodiklius:

  • Yra gerai žinoma, kad COVID-19 liga lemia skydliaukės funkcijų sutrikimus, todėl juos padės atpažinti TTH tyrimas.
  • Ketvirtadaliui hospitalizuotų COVID-19 pacientų ir trečdaliui į reanimaciją hospitalizuotų COVID-19 pacientų išsivysto širdies nepakankamumas, kuris gali turėti rimtas pasekmes sveikatai ar net gyvybei. Siekiant įvertinti širdies nepakankamumo riziką po COVID-19 ligos, reikalingas NT-proBNP tyrimas.
  • COVID-19 liga yra siejama su padidėjusia krešėjimo sistemos aktyvacija, padidėjusia krešulių susidarymo (trombozių) rizika. Jai įvertinti rekomenduojamas d-dimerų tyrimas.
  • Normalios vitaminų (folio rūgšties, B12, vitamino D) koncentracijos yra siejamos su palankesnėmis COVID-19 ligos išeitimis, mažesniu COVID-19 infekcijos (tame tarpe ir pakartotinos) dažniu, mažesne sunkios COVID-19 infekcijos formos rizika, teigiama ligos eiga susirgus.

 

Po COVID-19 ligos liekantys ar naujai pasireiškiantys simptomai:

  • nuolatinis didelis silpnumas ar silpnumas atsistojus;
  • įprastinio fizinio krūvio netoleravimas;
  • kosulys, dusulys;
  • užsitęsęs karščiavimas;
  • nemiga, dažni pabudimai ar vaizdingi košmariški sapnai;
  • sutrikusi trumpalaikė atmintis, gebėjimas koncentruotis ir išlaikyti dėmesį;
  • nuotaikų kaitos;
  • krūtinės, pilvo, sąnarių, galvos skausmai;
  • širdies plakimai;
  • moterims menstruacijų ciklo sutrikimai;
  • išlikęs uoslės ir skonio sutrikimas;
  • nepaaiškinami bėrimai;
  • plaukų slinkimas.

 

Tyrimai:

  1. Alanino aminotransferazė (ALT)
  2. Aspartato aminotransferazė (AST)
  3. Bendras hematologinis tyrimas
  4. Bilirubinas, bendrasis
  5. C reaktyvus baltymas (CRB)
  6. D-dimerai (FEU)
  7. Feritinas
  8. Gama gliutamiltransferazė (GGT)
  9. Gliukozė
  10. Glomerulų filtracijos greitis eGFR (CKD-EPI)
  11. Kalis
  12. Kreatininas
  13. Laktato dehidrogenazė
  14. Magnis
  15. Natris
  16. Šarminė fosfatazė
  17. Šlapalas
  18. Tirotropinas (TTH)

Ištyrimo programa vaikams persirgus COVID-19 infekcija

COVID-19 liga pasirodė esanti labai klastinga, galinti nulemti ilgalaikius liekamuosius reiškinius sveikatai. Iki 50 % asmenų, persirgusių ūmine COVID-19 infekcija, įvairūs negalavimai kamuoja nuo kelių mėnesių iki pusės metų. Vaikus šie negalavimai taip pat paveikia, tačiau simptomai gali skirtis nuo suaugusiųjų. COVID-19 infekcija persirgusiems vaikams yra sunkiau mokytis ar atlikti namų darbus, jiems dažnai tenka praleisti sporto užsiėmimus. Vaikai negali užmigti arba jiems tampa fiziškai sunku vaikščioti, pakelti net ir nedidelį fizinį krūvį. Kiti vaikai kenčia galvos skausmus, jiems svaigsta galva, kamuoja dusulys, vargina kiti suaugusiems nerimą keliantys simptomai. Amerikos pediatrų akademija pažymi (orig. AAP) šiuos įvairaus intensyvumo ir trukmės (kartais trunkančius iki kelių mėnesių) simptomus:

  • Skausmas krūtinės srityje;
  • Kosulys;
  • Apsunkintas kvėpavimas po fizinio krūvio;
  • Kvapo ir skonio dalinis ar visiškas praradimas;
  • Bendras silpnumas;
  • Sutrikusi trumpalaikė atmintis, gebėjimas koncentruotis ir išlaikyti dėmesį;
  • Pritemusi sąmonė;
  • Galvos skausmai;
  • Gerklės perštėjimas.

 

Dažnu atveju laboratoriniai tyrimai vaikams, persirgusiems COVID-19, neparodo jokių nukrypimų, tačiau tai dar nereiškia, kad vaikų imuninė sistema nebuvo paveikta. Yra duomenų, kad imunitetas „lėtai dega“ sukeldamas daugiasisteminį uždegiminį sindromą. Todėl pediatrai vieningai sutaria, kad vaikus po COVID-19 infekcijos būtina stebėti, norint laiku užkirsti kelią komplikacijoms, nulemiančioms smegenų, širdies, inkstų, kepenų ligas.

 

Ramučių Medicinos Centro laboratorija, atsižvelgdama į vaikų kraujo paėmimo subtilybes, siūlo pagrindinių bendrųjų, biocheminių ir imunocheminių tyrimų rinkinį vaikų sveikatai stebėti po COVID-19 infekcijos.

 

Tyrimai:

  1. Alanino aminotransferazė (ALT)
  2. Aspartato aminotransferazė (AST)
  3. Bendras hematologinis tyrimas
  4. Bilirubinas, bendrasis
  5. C reaktyvus baltymas (CRB)
  6. Feritinas
  7. Gliukozė
  8. Glomerulų filtracijos greitis eGFR (CKD-EPI)
  9. Kalis
  10. Kreatininas
  11. Magnis
  12. Natris
  13. Vitaminas D

Ištyrimo programa aktyviai sportuojantiems

Fizinis aktyvumas – didžiulė nauda žmogaus organizmui. Jis taip pat mažina riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Tačiau reikia mokėti pasirinkti sau ne per didelį fizinį krūvį, tinkamai maitintis, vartoti mikroelementus ir vitaminus. Intensyviai sportuodami netenkame labai svarbių mikroelementų magnio, kalio, kalcio, natrio, geležies, didelę apkrovą patiria širdis, raumenys, sąnariai ir kt.

 

Ištyrimo programa visiems aktyviai sportuojantiesiems leidžia įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, turimas geležies atsargas, mikroelementų ir vitaminų kiekį.

 

Išsitirti patariama prieš pradedant aktyviai sportuoti įvairaus amžiaus žmonėms. Tolimesnė patikra priklauso nuo savijautos. Taip pat atsižvelgiama į amžių, staigius sveikatos sutrikimus, lėtines ligas, mitybos pokyčius. Atidesniems reikia būti vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dažniau turi sveikatos sutrikimų.

 

Aktyvus sportas gali pridaryti žalos, jeigu neįvertinama sportuojančiojo sveikatos būklė, mitybos įpročiai. Pavyzdžiui, gali vystytis geležies stokos anemija, kilti širdies veiklos problemų ir kt.

 

Tyrimai:

  1. Alanino aminotransferazė (ALT)
  2. Aspartato aminotransferazė (AST)
  3. Aterogeniškumo indeksas
  4. Bendras hematologinis tyrimas
  5. Cholesterolis
  6. CRB didelio jautrumo metodu
  7. DTL cholesterolis
  8. Feritinas
  9. Fosforas
  10. Gama gliutamiltransferazė (GGT)
  11. Gliukozė
  12. Glomerulų filtracijos greitis eGFR (CKD-EPI)
  13. Homocisteinas
  14. Kalcis
  15. Kalis
  16. Kreatininas
  17. Magnis
  18. MTL cholesterolis
  19. Natris
  20. Ne DTL cholesterolis
  21. Protrombino laikas
  22. Šarminė fosfatazė
  23. Tirotropinas (TTH)
  24. Triacilgliceroliai
  25. Vitaminas D

Geros savijautos ištyrimo programa

Visi norime gerai jaustis, bet esant didžiuliam šiuolaikinio gyvenimo tempui retas kuris nepasiskundžia nuovargiu. Tikra problema prasideda tuomet, kai tokia bloga būsena dažnėja: senka energija, krenta darbingumas, sutrinka miegas ir kt.

 

Gerą savijautą įmanoma susigrąžinti. Čia gali padėti speciali ištyrimo programa – vieną kartą paėmus kraujo atliekama 10 svarbių laboratorinių tyrimų, kurie leidžia įvertinti dažniausias savijautos pablogėjimo priežastis.

 

Savijauta pablogėja dėl įvairių organizmo funkcijų sutrikimų. Pavyzdžiui, gali sutrikti gliukozės apykaita, išsekti geležies, vitamino D atsargos ir kt.

 

Tyrimai:

  1. Alanino aminotransferazė (ALT)
  2. Aspartato aminotransferazė (AST)
  3. Bendras hematologinis tyrimas
  4. Bendrasis baltymas
  5. Feritinas
  6. Gliukozė
  7. Glomerulų filtracijos greitis eGFR (CKD-EPI)
  8. Kreatininas
  9. Magnis
  10. Tirotropinas (TTH)
  11. Vitaminas D

KAIP PASIRUOŠTI TYRIMAMS?

Ketinate atvykti į kliniką tyrimams? Sužinokite, kaip pasiruošti tyrimams, kad rezultatai būtų kuo tikslesni.

Sužinoti daugiau

Kodėl verta rinktis mus?

Platus paslaugų spektras

Užtikriname visapusišką jūsų sveikatos priežiūrą – teikiame visas poliklinikos paslaugas vienoje vietoje.

Greiti ir išsamūs tyrimai

Pasitelkdami naujausią įrangą ir kvalifikuotų laboratorijos specialistų komandą, medicinos centre esančioje laboratorijoje sparčiai atliksime kraujo, šlapimo, Covid-19, Hepatito C ir kitus tyrimus.

Profesionalių gydytojų komanda

Mūsų medicinos centre dirba profesionalūs, patyrę specialistai, atstovaujantys įvairias medicinos sritis.

TAPKITE MŪSŲ PACIENTU